Šių metų birželį Krašto apsaugos ministerija paskelbė Lietuvos kibernetinio saugumo apžvalgą, kurioje yra vienas sakinys, verčiantis kitaip pažiūrėti į savo telefoną: per 2025 metus Nacionalinis kibernetinio saugumo centras sustabdė apie 13 milijonų apgaulingų skambučių ir beveik 6 milijonus suklastotų SMS žinučių. Tai daugiau nei keturi apgaulingi skambučiai kiekvienam šalies gyventojui — ir tai tik tie, kuriuos pavyko sustabdyti.

Kitas skaičius atkeliauja iš visai kitos srities — Čikagos universiteto psichologijos laboratorijos. Paprašyti atnaujinti ryšį su seniai matytu draugu, 67 procentai tyrimo dalyvių pasirinko rašyti el. laišką, o ne skambinti, nes tikėjosi, kad skambutis bus nepatogus. Kai tyrėjai juos atsitiktinai paskirstė, paaiškėjo, kad paskambinusieji jautėsi draugui artimesni, o pokalbis nebuvo nė kiek nepatogesnis už susirašinėjimą.

Šie du faktai susitinka viename labai konkrečiame pažinties taške — pirmame skambutyje. Tyrimai sako, kad balsas yra greičiausias būdas suprasti, ar tarp dviejų žmonių kas nors yra. Sukčiavimo statistika paaiškina, kodėl kitas žmogus gali paprasčiausiai neatsiliepti: jo ekrane jūs esate nežinomas numeris, niekuo nesiskiriantis nuo milijonų kitų. Šiame straipsnyje — ką psichologijos ir pažinčių programėlių tyrimai sako apie balsą ir žinutes, kada pažintyje verta paskambinti, kodėl į nežinomus numerius vis rečiau atsiliepiama ir kaip paskambinti taip, kad jūsų skambutis nebūtų palaikytas šlamštu.

Kodėl paskambinti atrodo baisiau, nei yra iš tikrųjų

2021 metais žurnale Journal of Experimental Psychology: General Amit Kumar (Teksaso universitetas Ostine) ir Nicholas Epley (Čikagos universitetas) paskelbė darbą, pavadintą „Stebėtinai malonu tave išgirsti“ (It’s Surprisingly Nice to Hear You). Pirmajame eksperimente 200 studentų buvo paprašyti prisiminti seną draugą, su kuriuo nutrūko ryšys. Dar prieš susisiekdami jie devynių balų skalėje įvertino, kaip artimai ir kaip nejaukiai jausis, jei susisieks telefonu, ir kaip — jei parašys el. laišką.

Prognozės buvo prieštaringos. Dalyviai tikėjosi, kad telefonu užmegs stipresnį ryšį (vidutiniškai 5,72 balo, palyginti su 4,44 el. paštu), bet kartu buvo įsitikinę, kad skambutis bus gerokai nejaukesnis (6,66 prieš 4,89). Ir būtent laukiamas nejaukumas, o ne laukiamas artumas, geriausiai nuspėjo, ką jie pasirinks: 67 procentai norėjo rašyti.

Tada tyrėjai nepaisė pasirinkimų ir atsitiktinai paskyrė, kas skambins, o kas rašys. Užduotį per savaitę atliko 103 dalyviai. Paskambinusieji nurodė stipresnį ryšį su draugu (5,27 prieš 4,62), o nejaukumas abiejose grupėse buvo praktiškai vienodas — 5,60 telefonu ir 5,45 el. paštu, statistiškai jokio skirtumo. Net laikas, praleistas bendraujant, buvo panašus — apie 17 minučių.

Trečiasis to paties darbo eksperimentas parodė, kas iš tikrųjų lemia mūsų sprendimus. Kai dalyviai rinkosi, kaip susisiekti su penkiais skirtingais žmonėmis, laukiamo nejaukumo poveikis jų pasirinkimui buvo maždaug dvigubai stipresnis nei laukiamo artumo. Kitaip tariant, skambučio vengimas nėra skonio reikalas — tai prognozės klaida. Pervertiname kainą (nepatogumą) ir nuvertiname naudą (ryšį).

Pažintyse ši klaida dar brangesnė, nes nėra bendros praeities, kuri sušvelnintų pirmą tylos pauzę. Tas pats mechanizmas, dėl kurio labiausiai jaudinamės ne per susitikimą, o prieš jį, išsamiai aptartas straipsnyje apie jaudulį prieš pasimatymą ir tai, kas iš tikrųjų padeda.

Ką perduoda balsas, ko neperduoda tekstas

Antrasis Kumar ir Epley eksperimentas dar artimesnis pažinčių situacijai. 151 pora visiškai nepažįstamų žmonių — studentai ir Čikagos gyventojai — turėjo vienas kitam užduoti penkis asmeniškus klausimus iš psichologo Arthuro Arono „greitos draugystės“ procedūros: kokia būtų tobula diena, apie ką seniai svajojate ir kodėl to dar nepadarėte, koks mėgstamiausias prisiminimas, kokia labiausiai gėdinga gyvenimo akimirka, kada esate verkę prie kito žmogaus. Poros buvo atsitiktinai paskirstytos bendrauti tekstiniu pokalbiu, balso pokalbiu arba vaizdo skambučiu.

Iš anksto dalyviai nesitikėjo, kad bendravimo priemonė ką nors pakeis. Pakeitė. Balsu kalbėjęsi žmonės jautėsi reikšmingai labiau susiję su pašnekovu nei rašęsi. O vaizdas prie balso beveik nieko nepridėjo — vaizdo skambučio poros nesijautė artimesnės už tas, kurios tik girdėjo viena kitą. Nejaukumą visi pervertino vienodai: tikėjosi vidutiniškai 5,08 balo, o patyrė 3,37.

Kodėl balsas toks svarbus, paaiškina ankstesni tos pačios laboratorijos darbai. 2015 metais žurnale Psychological Science Juliana Schroeder ir Nicholas Epley parodė, kad profesionalūs personalo atrankos specialistai kandidatus vertino kaip kompetentingesnius, protingesnius ir labiau patinkančius, kai girdėjo jų prisistatymą, nei tada, kai skaitė lygiai tą patį tekstą. 2017 metais Schroeder, Michael Kardas ir Epley tą patį rado ginčuose: priešingų politinių pažiūrų žmogus atrodė mąstantis, šiltesnis ir „žmogiškesnis“, kai jo argumentų buvo klausomasi, o ne jie skaitomi.

Paaiškinimas — paralingvistiniai ženklai: pauzės, intonacija, tempas, juokas. Tekstas parodo mąstymo rezultatą, o balsas — patį mąstymą, vykstantį realiu laiku. Žinutę galima taisyti penkis kartus; balsu ištartas sakinys ateina toks, koks yra.

Net hormonai skiria balsą nuo žinutės

Bene įspūdingiausias įrodymas ateina iš biologijos. 2012 metais žurnale Evolution and Human Behavior Leslie Seltzer ir kolegos iš Viskonsino universiteto paskelbė eksperimentą su 68 mergaitėmis nuo 7 iki 12 metų. Jos atliko standartinį streso testą — trumpą viešą kalbą ir mintinį skaičiavimą prieš du nepažįstamus suaugusiuosius neutraliais veidais. Po testo mergaitės buvo suskirstytos į keturias grupes: vienos bendravo su mama gyvai, kitos — telefonu, trečios — tik rašydamos žinutes, o ketvirtos su ja nekontaktavo.

Telefonas suveikė beveik taip pat kaip susitikimas: streso hormono kortizolio sumažėjo, o su prieraišumu siejamo oksitocino padaugėjo. Susirašinėjusių mergaičių oksitocinas nepakilo, o kortizolis liko toks pat aukštas kaip tų, kurios su mama visai nebendravo. Ta pati mama, panašūs žodžiai — skyrėsi tik balsas. Autorių išvada: raminantį poveikį lėmė pažįstamo balso skambesys.

Tai tyrimas su vaikais ir mamomis, o ne su suaugusiaisiais, kurie ką tik susipažino, todėl jo tiesiogiai perkelti į pažintis negalima. Bet jis paremia tą patį mechanizmą, kurį Kumar ir Epley matė elgesio lygmeniu: balsas perduoda kažką, ko žodžiai ekrane neperduoda.

Ką tai reiškia susirašinėjant su nauju žmogumi

Komunikacijos tyrėjas Joseph Walther dar 1996 metais aprašė vadinamąjį hiperpersonalinį modelį: bendraujant vien tekstu žmonės prisistato atrinktai, o gavėjas trūkstamas detales užpildo savo vaizduote — dažniausiai palankia. Dėl to susirašinėjant artumas atsiranda stebėtinai greitai. Bet jis atsiranda su iš dalies įsivaizduotu žmogumi.

Todėl gerai parašytos žinutės yra svarbios — apie tai, kaip išlaikyti intrigą susirašinėjant, esame rašę atskirai, — bet jos niekada neatsako į vieną klausimą: koks šis žmogus, kai neturi laiko pagalvoti prieš atsakydamas. Pirmas skambutis yra pigiausias realybės patikrinimas, kokį galima atlikti prieš investuojant visą vakarą.

Kada skambinti: ką rodo pažinčių programėlių naudotojų tyrimai

Perėjimą nuo bendravimo internetu prie susitikimo komunikacijos mokslas vadina kanalo pakeitimu (angl. modality switching), ir daugiausia jį tyrinėjo Artemio Ramirez su kolegomis. 2015 metais žurnale Journal of Computer-Mediated Communication paskelbtame tyrime Ramirez, Erin Sumner ir kolegos apklausė JAV pažinčių svetainių naudotojus apie tai, kiek laiko jie bendravo internetu iki pirmo susitikimo ir kaip vertino partnerį po jo.

Ryšys pasirodė esąs ne tiesus, o lenktas. Trumpas bendravimo internetu laikotarpis padėjo — žmonės atėjo į susitikimą jau šiek tiek pažindami vienas kitą. Bet peržengus tam tikrą ribą ilgesnis laukimas buvo susijęs su prastesniais įspūdžiais po susitikimo. Paaiškinimas tas pats, kurį aprašė Walther: kuo ilgiau trunka vien tekstinis etapas, tuo labiau išsipučia idealizuotas vaizdas, kurio realus žmogus nebegali atitikti. Žiniasklaidai Ramirez yra minėjęs maždaug 17–23 dienų intervalą, kai idealizacija pasiekia piką, tačiau pačiame tyrime tai kreivė, o ne griežta riba.

Naujausias šios grupės darbas tiesiogiai paliečia telefoną. 2024 metais žurnale Human Communication & Technology Sumner, Ramirez ir Audrey Herrera paskelbė tyrimą su 298 pažinčių programėlių naudotojais (39 proc. susipažino per Tinder, po 14 proc. — per Hinge ir Bumble). 36,2 proc. jų pirmą „akis į akį“ pokalbį surengė vaizdo skambučiu, 63,8 proc. — gyvai. Ir tik 25,5 proc. prieš pirmą susitikimą bent kartą kalbėjosi telefonu.

Būtent šis ketvirtadalis po susitikimo palankiau vertino ir partnerio elgesį, ir išvaizdą. Taip pat pasikartojo jau žinomas dėsnis: tai, kiek partneris atitiko lūkesčius, su bendravimo internetu trukme buvo susiję apversto U forma — geriausiai tiko vidutinis, ne per trumpas ir ne per ilgas laikotarpis.

Autoriai patys įvardija svarbų apribojimą: žmonės, kuriems pokalbis telefonu nepavyko, tikriausiai paprasčiausiai nesusitiko, todėl į imtį nepateko. Telefonas galėjo veikti kaip filtras. Praktiniu požiūriu tai ne silpnybė, o esmė — penkiolikos minučių pokalbis yra pigiausias būdas sužinoti tai, ko kitaip sužinotumėte tik po dviejų valandų kavinėje.

Seka, kuri dera su tyrimais

  1. Susirašinėjimas platformoje. Kelios dienos, kol aišku, kad turite apie ką kalbėtis ir kad abu norite tęsti.
  2. Trumpas, iš anksto suderintas skambutis. Dešimt–dvidešimt minučių, praėjus kelioms dienoms ar porai savaičių nuo pažinties pradžios — ne tada, kai susirašinėjimas jau trunka mėnesį.
  3. Vaizdo skambutis, jei kyla abejonių dėl tapatybės. Artumo jis prie balso beveik nepriduria, bet yra geriausias būdas įsitikinti, kad žmogus yra tas, kuo prisistato. Kodėl atsisakymas kalbėti vaizdu yra rimtas signalas, išsamiai aptarėme straipsnyje apie tai, kodėl pažinčių sukčiai visada prašo telefono numerio.
  4. Susitikimas netrukus po to. Kuo ilgiau tęsiasi vien nuotolinis etapas, tuo didesnė idealizacijos rizika. Kaip pasiruošti pačiam susitikimui, rasite atmintinėje, kaip saugiai susitikti pirmą kartą.

Pastebėkime, kad skambučiui nebūtinai reikia atskleisti savo telefono numerį. Programėlės, kuriose kontaktas užmezgamas pagal naudotojo vardą, leidžia kalbėtis balsu ir net vaizdu, nematant vienas kito numerio; kaip tai nusistatyti, paaiškinta gide apie bendravimą be numerio per „Signal“ ir „Telegram“.

Kodėl į nežinomus numerius nebeatsiliepiame — ir kodėl tai protinga

Grįžkime prie pradžios skaičių. Kibernetinio saugumo apžvalgoje nurodoma, kad 2025 metais Lietuvoje užblokuota 63 procentais daugiau apgaulingų skambučių ir beveik 80 procentų daugiau apsimestinių SMS nei 2024 metais, o sukčiavimas sudarė 44 procentus visų elektroninėje erdvėje užregistruotų nusikalstamų veikų. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, vien 2026 metų antrąjį ketvirtį operatoriai užblokavo 2,78 milijono apgaulingų skambučių ir 1,22 milijono apgaulingų žinučių.

Kai tokia didelė dalis skambučių iš nepažįstamų numerių yra bandymai apgauti, neatsiliepimas nėra telefono baimė. Tai išmoktas filtras, ir dažniausiai jis veikia teisingai.

Lietuvos apklausos, kuri tiesiogiai matuotų, kiek žmonių neatsiliepia į nežinomus numerius, nėra, bet kaimynų duomenys iškalbingi. 2025 metų birželį paskelbtoje „Norstat Latvija“ apklausoje 35 procentai Latvijos gyventojų teigė nebeatsiliepiantys į skambučius iš nežinomų numerių, o tarp 18–29 metų žmonių tokių buvo 42 procentai. Bent 85 procentai pastaraisiais metais buvo susidūrę su sukčiavimo bandymais, o 58 procentai, nors ir atsiliepia, nepasitiki skambinančiaisiais, net jei šie prisistato policininkais ar banko darbuotojais.

Jungtinėje Karalystėje 2024 metų balandį „Opinium“ palyginimo svetainės „Uswitch“ užsakymu apklausė 2 000 suaugusiųjų. 23 procentai 18–34 metų respondentų sutiko, kad niekada neatsiliepia į skambučius, o 56 procentai — kad netikėtas skambutis iš draugų ar šeimos reiškia blogas naujienas. Bet tame pačiame tyrime yra skaičius, kuris viską apverčia: 68 procentai tų pačių jaunų žmonių mielai kalbėtųsi telefonu, jeigu laikas suderintas iš anksto. Problema ne skambutis. Problema — netikėtumas.

Dalis nežinomų skambučių nėra nei sukčiai, nei pažįstami, o paprasčiausia rinkodara, ir ją galima sustabdyti teisėtai: įmonė privalo nustoti skambinti, kai aiškiai pareiškiate nesutinkantys su tiesiogine rinkodara. Žingsniai ir pagrindas surašyti atmintinėje, kaip sustabdyti reklaminius skambučius. Tačiau pažinčių kontekste svarbiau kita: kai pirmą kartą skambinate naujam žmogui, jūs įžengiate būtent į šią aplinką.

Pirmą kartą skambindami jūs esate nežinomas numeris

Kito žmogaus ekrane jūsų pirmas skambutis yra devyni skaitmenys — lygiai tokie pat kaip tie trylika milijonų. Jei jis neatsiliepia, tai beveik niekada nėra atstūmimas. Tai higiena. Bet keli paprasti įpročiai padeda, kad jūsų skambutis būtų atpažintas kaip lauktas.

  1. Susitarkite žinute. „Gal paskambinčiau šįvakar apie aštuntą? Kokioms penkiolikai minučių.“ Tai paverčia nežinomą skambutį lauktu — tuo, ką 68 procentai jaunų žmonių vadina priimtinu, — ir leidžia kitam žmogui atsisakyti be jokio nepatogumo.
  2. Skambinkite iš to paties numerio, kurį davėte. Jei susirašinėjote viena programėle ar vienu numeriu, o skambinate iš darbo telefono, kitam žmogui tai vėl yra visiškai naujas nežinomas numeris.
  3. Niekada neskambinkite iš paslėpto numerio. Ekrane pasirodęs užrašas „Privatus numeris“ ar „Nežinomas“ atrodo kaip grėsmė, o ne kaip pažintis. Daugelis žmonių tokius skambučius nutildo automatiškai, o išsiaiškinti, kas skambino, jie negali jokiu būdu — kodėl taip yra, paaiškinta skyriuje apie skambučius iš paslėpto numerio.
  4. Neatsiliepė — vienas skambutis ir žinutė. Ne trys skambučiai iš eilės. Pakartotiniai skambučiai iš nepažįstamo numerio atrodo kaip skolų išieškotojas arba įkyruolis. Užtenka: „Čia Tomas — skambinau, kaip sutarėm. Parašyk, kada bus patogu.“
  5. Tikėkitės, kad jūsų numerį patikrins — ir tai gerai. Atsargus žmogus prieš perskambindamas pasižiūrės, ką apie numerį galima rasti. Rasti jis galės numeracijos serijos tipą ir galbūt kitų žmonių pranešimus, bet ne jūsų vardą: Lietuvoje nėra viešo registro, kuris sietų mobiliojo ryšio numerį su savininku. Plačiau apie tai, ką iš telefono numerio įmanoma sužinoti apie jo savininką, — ir ko neįmanoma. Tai veikia į abi puses: jūsų privatumas apsaugotas, bet ir jūs iš numerio nesužinosite, kas yra jūsų pašnekovas.
  6. Pirmas pokalbis — trumpas. Baikite, kol dar norisi kalbėti. Kumar ir Epley tyrime seni draugai vidutiniškai kalbėjosi apie 17 minučių; naujai pažinčiai tai daugiau nei pakankama.

Balso žinutė — tarpinis variantas

Jei skambutis dar atrodo per didelis žingsnis, yra tarpinis variantas. „Uswitch“ ekspertai savo apklausos komentare pažymi, kad jaunesni žmonės vis dažniau renkasi balso žinutes: jos išlaiko asmeniškumą, bet nereikalauja atsakyti iš karto. Balso žinutė perduoda tai, ką Schroeder ir Epley tyrimuose įvardijo kaip svarbiausia, — intonaciją, pauzes, juoką, — tik be realaus laiko spaudimo.

Reikia pasakyti sąžiningai: tiesioginių tyrimų apie balso žinutes pažintyse kol kas nėra, todėl tai logiška išvada, o ne įrodytas faktas. Ir viena praktinė pastaba: balso žinutę galima persiųsti, todėl jose nesakykite nieko, ko nenorėtumėte, kad išgirstų kas nors kitas.

Kai skambina jums: nauja pažintis ar kažkas kitas

Apsikeitimas numeriais atveria duris į abi puses. Jei po pažinties pradžios jums skambina nepažįstamas numeris, o skambučio nesitikėjote, paprasčiausia prieš perskambinant patikrinti nežinomą numerį: ar jo serija apskritai egzistuoja, kokiai paskirčiai ji skirta ir ar numerį jau yra tikrinę ar aprašę kiti žmonės. Vienas svarbus niuansas: tuščias rezultatas nėra žalia šviesa. Vienkartiniai numeriai pranešimų neturi iš principo, todėl sprendimą tokiu atveju lemia ne numeris, o pokalbio turinys — ar jus skubina, ar prašo paslapties, ar prašo ką nors patvirtinti.

Apie tai, kodėl pažinčių sukčiams taip reikia jūsų numerio ir kaip atrodo jų scenarijai, išsamiai rašėme anksčiau. Čia — vienas scenarijus, kuris dažnai prasideda būtent po numerių apsikeitimo ir kurį verta žinoti atskirai.

Kodo iš SMS niekam neperduokite — net „per klaidą“

Netrukus po to, kai davėte numerį naujam pašnekovui, gaunate SMS su šešiaženkliu WhatsApp ar Telegram kodu, kurio neprašėte. Po minutės ateina žinutė: „Atsiprašau, per klaidą nusiunčiau tau savo kodą, gal gali persiųsti?“ Tai ne klaida. Kodas yra jūsų paskyros raktas: kažkas bando užregistruoti jūsų numerį savo įrenginyje. Persiuntus kodą, paskyra atitenka jam, o jūsų kontaktai netrukus gauna žinutes jūsų vardu — dažniausiai su prašymu skubiai paskolinti pinigų.

Tai nėra egzotika. Toje pačioje Krašto apsaugos ministerijos apžvalgoje naudotojų paskyrų užvaldymas įvardijamas kaip pagrindinis įsilaužimo būdas, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras per 2025 metus aptiko daugiau nei 106 tūkstančius nutekintų prisijungimo duomenų. Geriausia apsauga — įjungti dviejų žingsnių patvirtinimą: jis apsaugo paskyrą net tada, kai kodas jau pateko į svetimas rankas. WhatsApp 2026 metų rugpjūtį šiam patvirtinimui vietoj šešiaženklio PIN kodo įvedė pilną slaptažodį ir pranešė, kad prieigos raktus (angl. passkeys) jau naudoja daugiau nei milijardas žmonių.

Kiti sukčių žinučių tipai — apie sulaikytas siuntas, baudas ar užblokuotą banko sąskaitą, taip pat klasikinis „mama, čia mano naujas numeris“ — veikia pagal tą pačią logiką: nuoroda arba kodas ir priežastis skubėti. Kaip juos atskirti, glaustai surašyta gide, kaip atpažinti sukčių SMS žinutę.

Kai pažintis nepasiteisino, o skambučiai tęsiasi

Kartais problema yra priešinga: ne nežinomas numeris, o per gerai žinomas. Susitikimas neįvyko taip, kaip tikėjotės, jūs nebenorite tęsti, o kitas žmogus vis skambina. Čia padeda aiški seka.

  1. Pasakykite vieną kartą, aiškiai ir raštu. „Ačiū, bet nenoriu tęsti bendravimo. Prašau daugiau neskambinti.“ Rašytinė žinutė svarbi ne tik dėl aiškumo — ji yra įrodymas, kad prašėte liautis.
  2. Užblokuokite numerį. Po aiškaus pasakymo tai nėra grubu — tai pasekmė.
  3. Jei skambučiai tęsiasi iš naujų ar paslėptų numerių, fiksuokite. Užsirašykite kiekvieno skambučio datą ir tikslų laiką. Paslėptas numeris jums nematomas, bet operatorius jį žino, ir teisėsaugai jis gali būti nustatytas pagal skambučio laiką.
  4. Grasinimai ar persekiojimas — policijai. Per epolicija.lt, o jei jaučiate pavojų — skambinkite 112.

Nepageidaujamas dėmesys sekina net tada, kai jis neperauga į grėsmę, ir apie tai nebūtina kalbėti vien su policija. Nemokamos emocinės paramos linijos, tarp jų psichologinės pagalbos linija 116 123, kartu su skubios pagalbos numeriais surašytos viename pagalbos ir emocinės paramos numerių sąraše. O tai, kiek apie jus atskleidžia anketa ir numeris dar prieš prasidedant tokioms situacijoms, aptarėme straipsnyje apie privatumą pažintyse internete.

Svarbiausia trumpai

  • Žmonės pervertina, kiek nejaukus bus skambutis, ir nuvertina, kiek jis suartins. Eksperimentuose balsu bendravę žmonės jautėsi artimesni, o nejaukumas nebuvo didesnis nei rašant.
  • Vaizdas prie balso artumo beveik neprideda, bet yra geriausias tapatybės patikrinimas.
  • Pažinčių programėlių naudotojai, prieš susitikimą kalbėjęsi telefonu, po susitikimo partnerį vertino palankiau. Per ilgas vien tekstinis etapas siejamas su prastesniais įspūdžiais.
  • 2025 metais Lietuvoje sustabdyta apie 13 milijonų apgaulingų skambučių, todėl neatsiliepimas į nežinomą numerį yra racionalus filtras, o ne atstūmimas.
  • Pirmą skambutį suderinkite žinute, skambinkite iš to paties numerio, niekada — iš paslėpto, ir po neatsiliepto skambučio parašykite, o ne skambinkite dar kartą.
  • Kodo iš SMS neperduokite niekam, net jei jo prašoma „per klaidą“.

Dažniausiai užduodami klausimai

Trumpi atsakymai į klausimus, kurie dažniausiai kyla, kai pažintis pereina iš žinučių į telefoną.

Ar po pažinties geriau skambinti, ar rašyti?

Jei tikslas — suprasti, ar tarp jūsų yra ryšys, tyrimai aiškiai rodo balso naudą. Kumar ir Epley eksperimentuose balsu bendravę žmonės jautėsi artimesni nei rašęsi, o nejaukumas nebuvo didesnis. Žinutės lieka puikios kasdieniam ryšiui palaikyti ir susitarimams, bet pirmą tikrą įspūdį apie žmogų geriau susidaryti per trumpą, iš anksto suderintą skambutį. Svarbu ne pats skambutis, o tai, kad jis būtų lauktas: netikėti skambučiai daugelį žmonių verčia nerimauti.

Kiek laiko susirašinėti prieš pirmą skambutį?

Universalaus skaičiaus nėra, bet kryptis aiški. Artemio Ramirezo ir kolegų tyrimuose trumpas bendravimo internetu laikotarpis prieš susitikimą buvo naudingas, o per ilgas siejosi su prastesniais įspūdžiais, nes vien tekstu bendraujant išsipučia idealizuotas vaizdas. Praktiškai tai reiškia skambutį praėjus kelioms dienoms ar porai savaičių nuo susirašinėjimo pradžios, kai jau aišku, kad turite apie ką kalbėtis, — ir susitikimą netrukus po jo.

Kodėl žmogus iš pažinčių portalo neatsiliepia į mano skambutį?

Dažniausiai todėl, kad jo ekrane jūs esate nežinomas numeris. 2025 metais Lietuvoje sustabdyta apie 13 milijonų apgaulingų skambučių, o Latvijoje 35 procentai gyventojų teigia apskritai neatsiliepiantys į nežinomus numerius. Tai ne atstūmimas, o atsargumas. Prieš skambindami susitarkite žinute, skambinkite iš to paties numerio, kurį davėte, ir neatsiliepus parašykite trumpą žinutę, užuot skambinę pakartotinai.

Ar vaizdo skambutis geriau už paprastą skambutį?

Artumui — nebūtinai. Kumar ir Epley eksperimente vaizdo skambučiu bendravusios poros nesijautė artimesnės už tas, kurios kalbėjosi tik balsu: svarbiausias yra balsas, o vaizdas prie jo beveik nieko neprideda. Tačiau vaizdo skambutis yra geriausias greitas būdas įsitikinti, kad žmogus yra tas, kuo prisistato, todėl jis vertingas, kai kyla abejonių dėl tapatybės arba kai bendraujate su žmogumi, kurio nuotraukomis negalite būti tikri.

Ar galima sužinoti, kam priklauso numeris, iš kurio man skambino?

Konkretaus žmogaus vardo — ne. Lietuvoje nėra viešo registro, kuris sietų mobiliojo ryšio numerį su savininku, nes abonentų duomenys yra asmens duomenys. Sužinoti galima numerio tipą ir paskirtį pagal Ryšių reguliavimo tarnybos numeracijos planą, ar numeris buvo kur nors viešai skelbtas, pavyzdžiui, įmonės kontaktuose, ir ką apie jį pranešė kiti žmonės. Grasinimų ar persekiojimo atvejais skambinusiojo tapatybę per operatorių gali nustatyti policija.

Ką daryti, jei jau persiunčiau kodą iš SMS?

Veikite iš karto. Programėlėje vėl prisijunkite savo numeriu — gausite naują kodą, ir tai gali atjungti paskyrą užvaldžiusį asmenį. Kitu kanalu, pavyzdžiui, paskambinę, įspėkite artimiausius kontaktus, kad jūsų vardu gali būti prašoma pinigų. Kreipkitės į programėlės pagalbos tarnybą. Jei užvaldytojas spėjo įjungti savo dviejų žingsnių patvirtinimą, paskyros atkūrimas gali užtrukti. Jei buvo atskleisti banko duomenys, nedelsdami skambinkite į banką oficialiu numeriu.

Šaltiniai

  • Kumar, A., & Epley, N. (2021). It’s surprisingly nice to hear you: Misunderstanding the impact of communication media can lead to suboptimal choices of how to connect with others. Journal of Experimental Psychology: General, 150(3), 595–607. doi.org/10.1037/xge0000962
  • Schroeder, J., & Epley, N. (2015). The sound of intellect: Speech reveals a thoughtful mind, increasing a job candidate’s appeal. Psychological Science, 26(6), 877–891. doi.org/10.1177/0956797615572906
  • Schroeder, J., Kardas, M., & Epley, N. (2017). The humanizing voice: Speech reveals, and text conceals, a more thoughtful mind in the midst of disagreement. Psychological Science, 28(12), 1745–1762. doi.org/10.1177/0956797617713798
  • Seltzer, L. J., Prososki, A. R., Ziegler, T. E., & Pollak, S. D. (2012). Instant messages vs. speech: Hormones and why we still need to hear each other. Evolution and Human Behavior, 33(1), 42–45. doi.org/10.1016/j.evolhumbehav.2011.05.004
  • Walther, J. B. (1996). Computer-mediated communication: Impersonal, interpersonal, and hyperpersonal interaction. Communication Research, 23(1), 3–43. doi.org/10.1177/009365096023001001
  • Ramirez, A., Sumner, E. M., Fleuriet, C., & Cole, M. (2015). When online dating partners meet offline: The effect of modality switching on relational communication between online daters. Journal of Computer-Mediated Communication, 20(1), 99–114. doi.org/10.1111/jcc4.12101
  • Sumner, E. M., Ramirez, A., Jr., & Herrera, A. (2024). Should we meet in person or on Facetime? An examination of expectancy violations and predicted outcome value forecasts during online dating modality switches. Human Communication & Technology, 4(1), 1–25. journals.ku.edu
  • Krašto apsaugos ministerija (2026). Lietuvos kibernetinio saugumo būklės apžvalga: svarbiausia informacija 2025. kam.lt
  • LRT (2026 m. rugpjūčio 10 d.). Lietuvos ryšio operatoriai per ketvirtį užblokavo 2,78 mln. apgaulingų skambučių. lrt.lt
  • BTA (2025 m. birželio 26 d.). 35% of Latvian residents no longer answer calls from unknown numbers due to telephone scammers. bta.lv
  • Uswitch (2024 m. balandis). Call me maybe (not): a quarter of young people never answer the phone. uswitch.com
  • WhatsApp (2026 m. rugpjūčio 25 d.). One billion people are now protected with passkeys on WhatsApp, plus more account security features. blog.whatsapp.com
Jei nepageidaujami skambučiai virto grasinimais ar persekiojimu, praneškite per epolicija.lt, o pavojaus atveju skambinkite 112. Jei paskyra užvaldyta ir buvo atskleisti banko duomenys, pirmiausia skambinkite savo bankui oficialiu numeriu. Emocinę paramą nemokamai teikia „Jaunimo linija“ (8 800 28888) ir „Sidabrinė linija“ (8 800 80020).