Ieškant partnerio dažnai remiamasi „tipais“: intravertas ar ekstravertas, zodiako ženklas, populiarūs testai, priskiriantys žmogų vienai iš 16 kategorijų. Tačiau akademinėje psichologijoje jau kelis dešimtmečius vyrauja kitas, empiriškai kur kas geriau pagrįstas modelis — Didysis penketas (angl. Big Five). Jis nedalija žmonių į dėžutes, o matuoja penkis bruožus skalėje. Būtent šio modelio pagrindu atlikti ilgalaikiai tyrimai leidžia atsakyti į labai praktišką klausimą: kokios asmenybės savybės iš tiesų susijusios su laimingais santykiais?

Kas yra Didysis penketas ir kuo jis skiriasi nuo asmenybės tipų?

Didysis penketas — tai penkios santykinai nepriklausomos asmenybės dimensijos, kurias tyrėjai išskyrė analizuodami, kaip žmonės apibūdina save ir vieni kitus. Kiekvienas bruožas vertinamas tęstinėje skalėje (dažniausiai nuo 0 iki 100, kur 50 atitinka populiacijos vidurkį), o ne principu „turi arba neturi“.

  • Ekstraversija — kiek energijos žmogus semiasi iš bendravimo, o kiek iš ramybės.
  • Sutarimas — polinkis bendradarbiauti, pasitikėti ir atsižvelgti į kitų poreikius.
  • Sąmoningumas — organizuotumas, patikimumas, gebėjimas laikytis susitarimų.
  • Emocinis stabilumas — kaip lengvai kyla nerimas, įtampa ir dirglumas (priešingas skalės polius vadinamas neurotiškumu).
  • Atvirumas patyrimui — smalsumas, naujų idėjų ir potyrių poreikis.

Skirtumas esminis: „tipai“ sukuria iliuziją, kad žmogus visam laikui priklauso vienai kategorijai, o skalės parodo, kiek konkretaus bruožo turite, palyginti su kitais. Jei norite pamatyti savo profilį lietuvių kalba, tai galima padaryti nemokamai — Big Five asmenybės testas „NeuroSpektras“ pateikia 30 klausimų ir užtrunka apie 3–5 minutes.

Kurie bruožai iš tikrųjų susiję su santykių sėkme?

Ilgalaikiai tyrimai rodo gana nuoseklų vaizdą: santykių kokybę geriausiai prognozuoja ne ekstraversija ar charizma, o emocinis stabilumas, sutarimas ir sąmoningumas.

  • Emocinis stabilumas. Klasikiniame Kelly ir Conley (1987) tyrime 300 porų buvo stebimos nuo sužadėtuvių praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje beveik penkiasdešimt metų. Stipriausiu vėlesnio nepasitenkinimo santuoka ir skyrybų prognozuotoju tapo neurotiškumas, t. y. žemas emocinis stabilumas.
  • Sutarimas ir sąmoningumas. Dyrenforth ir kolegų (2010) analizėje, apėmusioje daugiau nei 20 000 žmonių iš trijų šalių nacionaliniu mastu reprezentatyvių imčių, labiau sutariantys, sąmoningesni ir emociškai stabilesni žmonės savo santykiais buvo patenkinti labiau — ir jie patys, ir jų partneriai.

Svarbu suprasti, kad kalbama apie tendencijas populiacijoje, o ne apie nuosprendį konkrečiam žmogui. Žemas emocinis stabilumas nereiškia, kad santykiai nepavyks — jis tik rodo, kad porai teks skirti daugiau dėmesio nerimo ir įtampos valdymui.

Ar priešybės traukia, ar geriau ieškoti panašaus į save?

Nė vieno iš šių populiarių teiginių tyrimai nepatvirtina. Toje pačioje Dyrenforth ir kolegų analizėje partnerių asmenybės panašumas paaiškino tik nykstamai mažą pasitenkinimo santykiais dalį — gerokai mažesnę nei paties žmogaus bruožai. Kitaip tariant, klausimas „ar mūsų profiliai sutampa?“ yra kur kas mažiau svarbus nei „kokie esame kiekvienas atskirai ir kaip elgiamės kartu“.

Tai nepanaikina praktinio suderinamumo: jei vienam poilsis reiškia triukšmingą vakarėlį, o kitam — knygą namuose, tai teks derinti. Bet derinamas yra gyvenimo būdas, o ne testo balai.

Ar asmenybės testas gali numatyti, ar pora bus laiminga?

Tik iš dalies — ir kukliau, nei norėtųsi. Didžiausiame tokio pobūdžio tyrime Joel su kolegomis (2020) mašininio mokymosi metodais buvo apjungti 43 ilgalaikiai tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 11 000 porų. Paaiškėjo, kad santykiams specifiniai veiksniai — suvokiamas partnerio įsipareigojimas, dėkingumas, artumas, konfliktų pobūdis — pasitenkinimą prognozavo dvigubai ar trigubai geriau nei bendri individualūs skirtumai. Vieno partnerio asmenybė ir kiti individualūs bruožai paaiškino tik apie 5 % kito partnerio pasitenkinimo santykiais skirtumų.

Praktiškai tai reiškia, kad asmenybės profilis yra naudingas startinis žemėlapis, bet ne prognozė. Santykių kokybę labiausiai lemia tai, ką pora sukuria kartu: kasdienis dėmesys, įsipareigojimas ir konfliktų sprendimo būdas. Apie tai plačiau rašome straipsnyje kaip kurti sveikus ir tvirtus santykius.

Ką penki bruožai reiškia pažįstant naują žmogų

Žinodami savo ir pašnekovo tendencijas, greičiau suprasite, kur kyla tikras nesutarimas, o kur — tiesiog skirtingas tempas:

  • Ekstraversija: vienas nori greičiau susitikti gyvai ir judrioje vietoje, kitas — ilgiau susirašinėti ir rinktis ramią kavinę. Skirtingas tempas dažnai palaikomas nesidomėjimu, nors iš tikrųjų tai tik kitoks komforto ritmas.
  • Sutarimas: labai sutariantis žmogus vengia konfrontacijos ir gali nepasakyti, kas jam nepatinka; mažiau sutariantis kalba tiesiai ir gali pasirodyti šaltas. Pirmuoju atveju verta klausti tiesiai, antruoju — nepriimti tiesmukumo asmeniškai.
  • Sąmoningumas: matomas smulkmenose — ar atvykstama laiku, ar pranešama apie vėlavimą, ar laikomasi susitarimų. Tai vienas informatyviausių ankstyvųjų ženklų apie tai, kaip žmogus elgsis ir santykiuose.
  • Emocinis stabilumas: kai jis žemesnis, dviprasmiškos žinutės sukelia daugiau nerimo. Padeda paprastas aiškumas — pasakyti, kada parašysite ar susitiksite kitą kartą, o ne palikti erdvės spėlionėms.
  • Atvirumas patyrimui: nulemia, kokia pasimatymo idėja bus patraukli — jauki ir pažįstama ar nauja ir netikėta. Antruoju atveju pravers mūsų originalios idėjos pirmam pasimatymui.

Kaip sužinoti savo Big Five profilį?

Patikimiausia pradėti nuo standartizuoto klausimyno, o ne nuo vertinimo iš atminties: prašomi apibūdinti save, žmonės linkę atsakyti taip, kaip norėtų save matyti. Daug trumpų teiginių turintis klausimynas šį iškraipymą sumažina.

Lietuvių kalba tai užtrunka kelias minutes — „NeuroSpektras“ asmenybės testas yra nemokamas ir visiškai anonimiškas, be registracijos ir el. pašto. Be penkių pagrindinių skalių jis skaičiuoja ir Kognityvinio rezonanso indeksą: įvertina apsisprendimo laiką ir atmeta atsakymus, pateiktus greičiau nei per 200 milisekundžių, t. y. tuos, kurie akivaizdžiai pažymėti neperskaičius teiginio.

Ko asmenybės testas nepadarys

Big Five klausimynas nėra diagnostinė priemonė ir nepakeičia specialisto konsultacijos. Jis taip pat nesuteikia teisės klijuoti etikečių pašnekovui ar teisinti savo elgesį frazė „toks jau aš esu“ — bruožai yra santykinai pastovūs, bet ne įšaldyti: ilgalaikiai tyrimai rodo, kad su amžiumi sąmoningumas ir emocinis stabilumas paprastai stiprėja. Rezultatus verta skaityti kaip pokalbio su savimi pradžią, o ne kaip nuosprendį.

O jei savo profilį jau pažįstate ir norite jį išbandyti praktiškai, susipažinti su žmonėmis visoje Lietuvoje galite SMS pažinčių portale grj.lt — savęs pažinimas padės greičiau suprasti, kokio bendravimo tempo ieškote.

Geriausia pora nėra ta, kurios testų rezultatai sutampa. Tai ta, kuri supranta savo skirtumus ir moka apie juos kalbėtis.

Šaltiniai

  • Kelly, E. L., & Conley, J. J. (1987). Personality and compatibility: A prospective analysis of marital stability and marital satisfaction. Journal of Personality and Social Psychology, 52(1), 27–40.
  • Dyrenforth, P. S., Kashy, D. A., Donnellan, M. B., & Lucas, R. E. (2010). Predicting relationship and life satisfaction from personality in nationally representative samples from three countries. Journal of Personality and Social Psychology, 99(4), 690–702.
  • Joel, S., Eastwick, P. W. ir kt. (2020). Machine learning uncovers the most robust self-report predictors of relationship quality across 43 longitudinal couples studies. PNAS. doi.org/10.1073/pnas.1917036117