Pažinčių skelbimas yra keistas tekstas. Rašote jį vienam žmogui — tam, kurio dar nesutikote, — o perskaito jį visi. Ir skirtingai nuo gyvo pokalbio, kuriame apie save atskleidžiate po truputį ir galite bet kada sustoti, skelbime viskas guli vienu metu: nuotrauka, amžius, miestas, numeris. Neribotą laiką ir be teisės persigalvoti.

Šiame straipsnyje — ne bendri raginimai „būkite atsargūs“, o konkretus atsakymas į klausimą, kurio paprastai neužduodame: kiek iš tikrųjų galima sužinoti apie žmogų, turint vien jo anketą su nuotrauka ir telefono numeriu. Atsakymas remiasi viešai skelbiamais tyrimais, o ne nuojauta — ir daugumą jis nustebina.

Kodėl tai ne paranoja, o paprasta aritmetika

2026 m. pristatytoje nacionalinėje kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje nurodoma, kad 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 2 888 kibernetiniai incidentai — ketvirtadaliu mažiau nei 2024-aisiais. Bet už bendrą skaičių svarbesnis kitas: daugiau kaip 54 % visų incidentų buvo susiję su socialine inžinerija. Tai reiškia, kad puolamos nebe sistemos, o žmonės, turintys prie jų prieigą.

Socialinė inžinerija maitinasi kontekstu. Kuo daugiau apie jus žinoma — vardas, darbovietė, banko pavadinimas, kelionės datos, augintinio vardas, — tuo įtikinamesnė žinutė, kurią galima parašyti. Pažinčių anketa šiuo požiūriu yra neįprastai dosnus šaltinis: joje žmonės savanoriškai surašo tai, ką kitose vietose slepia.

Mastą rodo ir pažinčių sukčiavimo duomenys. JAV Federalinė prekybos komisija (FTC) paskelbė, kad 2022 m. apie romantinį sukčiavimą jai pranešė beveik 70 000 žmonių, o nurodyti nuostoliai siekė 1,3 mlrd. JAV dolerių; vieno žmogaus nuostolio mediana — 4 400 dolerių. Lietuvos skaičiai mažesni, bet jie beveik neabejotinai neatspindi tikrovės: policija ne kartą yra minėjusi, kad apie romantinį sukčiavimą pranešama rečiau nei apie kitus nusikaltimus, nes prie finansinio praradimo prisideda gėda.

Sukčiui nereikia įsilaužti. Jam pakanka to, ką parašėte patys.

Trys duomenų sluoksniai, kuriuos atiduodate vienu metu

Kalbant apie privatumą pažintyse, naudinga skirti tris skirtingus dalykus. Jie skiriasi ne tik turiniu, bet ir tuo, kiek jūs juos apskritai matote.

  1. Tiesioginiai duomenys — tai, ką sąmoningai parašėte: vardas, amžius, miestas, telefono numeris, pomėgiai. Juos matote ir galite bet kada pataisyti.
  2. Išvestiniai duomenys — tai, ką iš jūsų teksto galima apskaičiuoti: apytikslė darbovietė, rajonas, darbo grafikas, ar gyvenate vienas, ar turite vaikų. Anketoje jų nėra, bet iš jos jie plaukia.
  3. Metaduomenys — tai, ką kartu su jumis atsiuntė failai ir programos: nuotraukos GPS koordinatės, telefono numeriui priskirta profilio nuotrauka pokalbių programėlėje, vardas, kuriuo jūsų numerį išsisaugojo kiti žmonės. Šio sluoksnio dauguma apskritai nemato.

Beveik visos brangiai kainuojančios klaidos įvyksta antrame ir trečiame sluoksnyje — būtent ten, kur atrodo, kad nieko neatskleidėte.

Nuotrauka: kodėl vienas kadras prilygsta vardui

Ilgai buvo manoma, kad anketa su slapyvardžiu yra pakankamai anonimiška. 2011 m. Carnegie Mellon universiteto tyrėjai Alessandro Acquisti, Ralphas Grossas ir Fredericas Stutzmanas šią prielaidą patikrino tiesiogiai. Jie paėmė vienos populiarios pažinčių svetainės narių, prisistatančių slapyvardžiais, nuotraukas ir palygino jas su viešai prieinamomis to paties miesto socialinio tinklo profilių nuotraukomis — naudodami įprastą, tuo metu kiekvienam prieinamą veido atpažinimo programą.

Rezultatas, vėliau paskelbtas žurnale Journal of Privacy and Confidentiality: pavyko nustatyti maždaug 10 % pažinčių svetainės narių tikrąsias tapatybes. Antrame eksperimente, fotografuodami universiteto miestelyje einančius studentus, tyrėjai vidutiniškai per tris sekundes atpažino daugiau nei trečdalį jų. Trečiame — vien iš veido nuotraukos numatė dalies žmonių pomėgius ir net socialinio draudimo numerio fragmentus.

Svarbiausia čia — data. Tai buvo 2011 metai. Nuo tada veido atpažinimo modeliai smarkiai patikslėjo, skaičiavimo galia atpigo, o internete atsirado viešų veidų paieškos paslaugų, kurioms nereikia jokios techninės kvalifikacijos — pakanka įkelti nuotrauką. Kelios Europos duomenų apsaugos institucijos dėl tokių paslaugų yra pradėjusios tyrimus, tačiau jos tebeveikia.

Prie to prisideda kur kas paprastesnis įrankis — atvirkštinė nuotraukų paieška. Jei ta pati nuotrauka naudojama ir jūsų anketoje, ir socialiniame tinkle ar profesiniame profilyje, sąsaja randama vienu paspaudimu, be jokio veido atpažinimo.

Praktinė išvada viena ir labai konkreti: anketos nuotrauka turi neegzistuoti niekur kitur. Ne kita to paties albumo nuotrauka, ne apkarpyta versija — kitas kadras, nufotografuotas specialiai skelbimui. Kaip parinkti tokią nuotrauką, kad anketa vis tiek atrodytų gerai, rašėme straipsnyje kaip sukurti patrauklų anketos aprašymą.

Kas patenka į kadrą už jūsų nugaros

Antra nuotraukos problema — fonas. Namo numeris, laiptinės durys, automobilio numeris kieme, darbo pažymėjimas ant kaklo, mokyklos pastatas pro langą, parduotuvės iškaba gimtajame miestelyje. Kiekviena tokia detalė atskirai nieko nereiškia, bet kartu jos susiaurina paiešką iki vienos gatvės.

Trečia — metaduomenys. Dauguma telefonų į nuotraukos failą įrašo tikslų laiką ir, jei įjungtas vietos nustatymas, GPS koordinates. 2010 m. Geraldas Friedlandas ir Robinas Sommeris USENIX konferencijoje pristatė darbą, kuriame šį reiškinį pavadino cybercasing: jie parodė, kad iš viešai paskelbtų geografiškai pažymėtų nuotraukų galima automatiškai nustatyti žmonių namų adresus ir net atspėti, kada tų namų nebus. Didelės platformos šiandien metaduomenis nuo įkeliamų nuotraukų paprastai nuvalo — bet tik tada, kai nuotrauka įkeliama kaip nuotrauka. Išsiuntus tą patį failą pokalbių programėle kaip dokumentą, koordinatės keliauja kartu su juo.

Telefono numeris: vienintelis kontaktas, kurio nebeatšauksite

SMS tipo pažinčių skelbimuose telefono numeris dažnai yra vienintelis kontaktas — ir kartu daugiausia atskleidžiantis duomuo visoje anketoje. Priežastis paprasta: per pastarąjį dešimtmetį numeris iš kontakto virto tapatybės raktu.

Ką su numeriu galima padaryti per kelias minutes, be jokių specialių įrankių:

  • Pamatyti veidą ir vardą. Viber, WhatsApp ir Telegram, priklausomai nuo nustatymų, rodo profilio nuotrauką ir vardą kiekvienam, kas išsisaugo numerį. Jus gali atpažinti anksčiau, nei nuspręsite susitikti.
  • Sužinoti, kaip jus išsisaugojo kiti. Skambučių atpažinimo programėlės rodo vardus, kuriais jūsų numerį susivedė kiti žmonės — neretai su pavarde arba darboviete.
  • Pradėti taikinį pasirinkusią ataką. Pagrindinis numeris paprastai susietas su banku, el. paštu ir socialiniais tinklais, o dažnai ir su patvirtinimo kodais. Tai daro jį patogia atspirtimi apsimetant banku ar kurjeriu.

Kad tai ne teorija, rodo Prinstono universiteto tyrėjų Kevino Lee ir Arvindo Narayanano darbas, pristatytas 2021 m. APWG eCrime simpoziume. Jie paėmė 259 numerius, kuriuos mobiliojo ryšio operatoriai siūlė naujiems klientams, ir patikrino, kas su jais vis dar susiję. 171 iš 259 numerių buvo susietas su veikiančiomis ankstesnių savininkų paskyromis populiariose svetainėse. Atskirame bandyme, stebėdami 200 perleistų numerių, tyrėjai per savaitę sulaukė jautrių skambučių ar žinučių maždaug į dešimtadalį jų — tarp jų vienkartinių prisijungimo kodų bei medicininės ir bankinės informacijos.

Tačiau pažintyse svarbiausia yra ne techninė, o labai paprasta asimetrija: skelbimą ištrinsite per minutę, o numerio — niekada. Jis lieka kitų žmonių telefonuose, ekrano nuotraukose ir programėlių adresų knygose. Jei bendravimas baigiasi blogai, pakeisti numerį reiškia pranešti apie tai bankui, darbdaviui, mokyklai ir visiems pažįstamiems.

Iš to plaukia bene naudingiausias vienas sprendimas visame šiame straipsnyje: skelbime rodyti ne pagrindinį, o antrąjį numerį. Praktiškai tai daroma be antros SIM kortelės — virtualus Lietuvos (+370) numeris veikia programėlėje tame pačiame telefone, todėl žmonės rašo įprastą SMS, o pagrindinis numeris lieka nematomas. Išsamų vadovą, kaip pažinčių skelbime neatskleisti savo telefono numerio, su trijų būdų palyginimu ir užsakymo žingsniais yra parengusi grj.lt komanda; ten pat paaiškinta, kuo antrasis numeris pažintims skiriasi nuo antros SIM kortelės ir kaip jo tvarkingai atsisakyti baigus paiešką.

Jei skelbimui numerio nereikia ir pokalbis iškart vyksta programėlėje, tą patį tikslą pasiekia vartotojo vardas vietoje numerio — tam reikia pasikeisti Signal ir Telegram privatumo nustatymus, kad numerio nematytų net tie, su kuriais susirašinėjate.

Ir viena klaida, kuri visą šią apsaugą panaikina per sekundę: atsakyti įprasta žinute arba paskambinti iš telefono rinkiklio. Tada gavėjas mato pagrindinį numerį, nors skelbime buvo nurodytas kitas.

Anketos tekstas: kaip nekaltos smulkmenos sudeda tapatybę

2000 m. Carnegie Mellon universiteto tyrėja Latanya Sweeney parodė dalyką, tapusį viena duomenų apsaugos ašių: JAV gyventojų surašymo duomenimis, apie 87 % šalies gyventojų galima vienareikšmiškai identifikuoti vos iš trijų viešų požymių — pašto kodo, gimimo datos ir lyties. Nė vienas iš jų atskirai nėra asmens duomuo įprasta prasme. Kartu jie yra vardas ir pavardė.

Tokie požymiai vadinami kvaziidentifikatoriais, ir pažinčių anketa jų pilna. Lietuvoje, kur gyventojų mažiau nei viename didesniame Amerikos mieste, reikia dar mažiau. Sakinys „38 m., dirbu odontologijos klinikoje Šiauliuose, auginu vengrų vižlą“ formaliai neatskleidžia nieko — praktiškai tai beveik pavardė.

Todėl veikianti taisyklė yra ne „nerašykite asmeniškų dalykų“, o kitokia: vertinkite ne kiekvieną detalę atskirai, o jų derinį. Viešame skelbime saugiausia palikti nuorodas į charakterį ir į tai, ko ieškote, o vėlesniems etapams atidėti:

  • tikslią darbovietę ar pareigas mažoje organizacijoje;
  • gatvę, mikrorajoną ar namo apibūdinimą;
  • vaikų amžių kartu su darželio arba mokyklos pavadinimu;
  • automobilio markę ir spalvą;
  • darbo grafiką ir planuojamų atostogų datas — tai informacija ne apie jus, o apie tai, kada jūsų nebus namie;
  • retą pomėgį kartu su vietove („vienintelis toks klubas rajone“).

Ką apie atvirumą sako pačių pažinčių tyrimai

Yra dvi gerai dokumentuotos priežastys, kodėl žmonės pažintyse atskleidžia daugiau, nei buvo suplanavę.

Pirmoji — abipusiškumo norma. 1994 m. Nancy Collins ir Lynn Miller žurnale Psychological Bulletin paskelbė 94 tyrimų metaanalizę ir patvirtino tris nuoseklius ryšius: atviriau apie save kalbantys žmonės labiau patinka; žmonės atviresni su tais, kurie jiems iš pradžių patinka; ir — svarbiausia šiame kontekste — žmonės ima labiau mėgti tą, kuriam patys apie save papasakojo. Atvirumas kuria simpatiją, o simpatija skatina dar didesnį atvirumą. Sukčiai šią kilpą naudoja sąmoningai: pirmiausia patys „atsiveria“ apie skyrybas, ligą ar vienatvę, nes žino, kad pašnekovas atsakys tuo pačiu.

Antroji priežastis — klaidingas simetrijos jausmas. Savo atvirumą deriname prie to, kiek atrodo atskleidė kitas. Bet 2008 m. Catalina Toma, Jeffrey Hancockas ir Nicole Ellison žurnale Personality and Social Psychology Bulletin paskelbė tyrimą, kuriame pažinčių svetainių vartotojų anketos buvo palygintos su tikrais matavimais laboratorijoje. Maždaug aštuoni iš dešimties buvo nukrypę bent nuo vieno iš trijų rodiklių — ūgio, svorio ar amžiaus. Nukrypimai daugiausia buvo nedideli, o labiausiai pagražintas anketos elementas buvo ne tekstas, o nuotrauka.

Praktinė išvada nėra „niekuo netikėkite“. Ji siauresnė: kito žmogaus atvirumas nėra pagrindas jūsų atvirumui. Tai, kad jums papasakojo daug, dar nereiškia, kad papasakojo tiesą — ir tikrai nereiškia, kad dabar jūsų eilė. Kaip atskirti natūralų atvirumą nuo spaudimo, aprašėme straipsnyje raudonos vėliavėlės bendraujant internetu.

Sluoksninis atskleidimas: kas ir kada

Privatumas pažintyse nėra pasirinkimas tarp slėpimosi ir atvirumo. Tai eiliškumo klausimas: tas pats informacijos kiekis, atskleistas kita tvarka, duoda visiškai kitą riziką. Štai seka, kuri tinka daugumai.

  1. Viešas skelbimas. Vardas arba slapyvardis, amžius, miestas (ne rajonas), antrasis numeris, pomėgiai bendrais bruožais. Nuotrauka, kurios nėra niekur kitur. Jokios darbovietės, jokios gatvės, jokių vaikų mokyklų.
  2. Pirmosios dienos susirašinėjant. Pomėgiai konkrečiau, profesijos sritis (ne darbovietė), bendras miesto rajonas. Čia dar nieko nereikia niekam įrodinėti.
  3. Prieš susitariant susitikti. Trumpas vaizdo skambutis — vienintelis paprastas būdas įsitikinti, kad nuotraukoje ir ekrane tas pats žmogus. Tikras vardas, jei jaučiatės patogiai. Ir atskirai, nepriklausomai nuo pasitikėjimo lygio: vienam pažįstamam pasakykite, kur, kada ir su kuo susitinkate. Visą susitikimo saugumo sąrašą surinkome straipsnyje kaip saugiai susitikti pirmą kartą.
  4. Po kelių susitikimų gyvai. Pagrindinis numeris, socialiniai tinklai, namų rajonas. Ne anksčiau — ir tikrai ne todėl, kad to paprašė.

Vienintelis dalykas, kurio šiame sąraše nėra niekada: pinigai, banko duomenys, dokumentų nuotraukos ir vienkartiniai patvirtinimo kodai. Nė viename etape. Kodėl prašymas pervesti pinigus beveik visada reiškia sukčiavimą, nesvarbu, kokia įtikinama istorija, paaiškinome straipsnyje kaip atpažinti sukčius pažinčių portaluose.

Penkios klaidos, kainuojančios brangiausiai

  1. Atsakymas iš pagrindinio numerio. Skelbime nurodytas antrasis numeris, o atsakoma įprasta SMS arba skambinama rinkikliu. Apsauga dingsta per sekundę.
  2. Ta pati nuotrauka kaip socialiniame tinkle. Atvirkštinė paieška sujungia anketą su tikru vardu be jokių pastangų.
  3. Nuotrauka, išsiųsta kaip failas. Siunčiant „dokumentu“, o ne „nuotrauka“, kartu keliauja laikas ir GPS koordinatės.
  4. Per ankstyvas perkėlimas į WhatsApp ar Viber. Prašymas „parašyk man ten“ dažnai yra ne patogumo klausimas — tai prašymas parodyti numerį ir profilį.
  5. Atostogų ir grafiko paminėjimas. „Nuo penktadienio dvi savaites Graikijoje“ yra informacija apie tuščią butą, o ne apie jus.

Ką daryti, jei duomenys jau atskleisti

Jei skaitydami supratote, kad dalį šių dalykų jau atidavėte, tvarka tokia.

  1. Pirmiausia pašalinkite skelbimą, tik paskui keiskite kontaktą. Atvirkščiai neveikia: likęs skelbimas su nebenaudojamu numeriu ilgainiui nurodys į žmogų, kuriam tas numeris bus perleistas.
  2. Pasitikrinkite patys. Suveskite savo numerį ir vardą į paiešką, o nuotrauką — į atvirkštinę nuotraukų paiešką. Pamatysite maždaug tiek, kiek mato nepažįstamas žmogus.
  3. Pareikalaukite ištrinti. BDAR 17 straipsnis suteikia teisę reikalauti ištrinti jūsų asmens duomenis; prašymas teikiamas svetainės ar paslaugos valdytojui. Jei atsakymo nėra arba jis nepagrįstas, skundą galima teikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
  4. Jei grasinama paviešinti nuotraukas ar susirašinėjimą — nemokėkite ir nesiderėkite. Išsaugokite ekrano nuotraukas su profilio adresu, data ir numeriu ir kreipkitės į policiją. Tai nusikaltimas, o ne asmeninė bėda.
  5. Jei pervedėte pinigus — iškart skambinkite bankui ir tik tada rašykite pareiškimą. Pirmosios valandos yra vienintelis laikas, kai lėšas kartais dar pavyksta sustabdyti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar tikrai verta slėpti telefono numerį pažinčių skelbime?

Verta, jei tai jūsų pagrindinis numeris. Skelbimą matantis žmogus jūsų dar nepažįsta, o numeris šiandien susietas su banku, el. paštu ir patvirtinimo kodais; be to, per pokalbių programėles jis dažnai atskleidžia vardą ir nuotrauką. Skelbimą galima ištrinti per minutę, o numerio iš kitų žmonių telefonų — ne. Antrasis, laikinas numeris šią riziką pašalina beveik visiškai ir nekeičia nieko kito: žmonės rašo įprastą SMS.

Ar pakanka naudoti slapyvardį vietoj tikro vardo?

Nepakanka, jei anketoje yra nuotrauka. Carnegie Mellon universiteto tyrėjai 2011 m. veido atpažinimu nustatė maždaug dešimtadalio slapyvardžiais prisistatančių pažinčių svetainės narių tapatybes, o nuo tada tokios priemonės tapo prieinamos bet kam. Slapyvardis padeda tik kartu su nuotrauka, kurios nėra jokiame kitame jūsų profilyje.

Ar nuotraukos metaduomenys tikrai gali išduoti namus?

Gali, jei nuotrauka perduodama originaliu failu. Telefonai į failą įrašo laiką ir, esant įjungtam vietos nustatymui, GPS koordinates; 2010 m. USENIX konferencijoje pristatytame darbe parodyta, kad iš tokių duomenų galima nustatyti namų adresą. Didelės platformos metaduomenis nuo įkeliamų nuotraukų paprastai pašalina, bet išsiuntus failą pokalbių programėle kaip dokumentą jie lieka. Paprasčiausia apsauga — telefono kameroje išjungti vietos žymėjimą.

Kada saugu duoti pagrindinį numerį?

Tada, kai žmogus nebėra nepažįstamas: po kelių susitikimų gyvai, kai tapatybė patvirtinta ir nekyla klausimų dėl pinigų. Skubinimas čia yra atskiras signalas — jei pagrindinio numerio, socialinių tinklų ar adreso prašoma pirmosiomis dienomis ir aiškinama, kad kitaip „nesijaučia pasitikėjimo“, tai spaudimas, o ne artumas.

Ar normalu prieš susitikimą pasidomėti žmogumi internete?

Taip, ir tai viena naudingiausių atsargumo priemonių. Įprasta paieška pagal vardą ir atvirkštinė nuotraukos paieška dažniausiai atsako į vienintelį svarbų klausimą: ar šis žmogus egzistuoja ir ar nuotrauka priklauso jam. Riba paprasta — tikrinate tapatybę, o ne renkate dosjė. Tą patį, beje, greičiausiai daro ir jūsų pašnekovas.

Ką daryti, jei mano nuotraukos naudojamos svetimoje anketoje?

Pirmiausia išsaugokite įrodymus: viso puslapio ekrano nuotrauką su adresu ir data. Tada praneškite platformai — svetimų nuotraukų naudojimas pažeidžia beveik visų taisykles, o pagal BDAR galite reikalauti duomenis pašalinti. Jei suklastota anketa naudojama pinigams iš kitų žmonių išvilioti, verta kreiptis ir į policiją: jūsų nuotrauka tokiu atveju tampa nusikaltimo įrankiu.

Šaltiniai

  • Acquisti, A., Gross, R., & Stutzman, F. (2014). Face recognition and privacy in the age of augmented reality. Journal of Privacy and Confidentiality, 6(2), 1–20. doi.org/10.29012/jpc.v6i2.638
  • Friedland, G., & Sommer, R. (2010). Cybercasing the joint: On the privacy implications of geo-tagging. 5th USENIX Workshop on Hot Topics in Security (HotSec '10). usenix.org
  • Lee, K., & Narayanan, A. (2021). Security and privacy risks of number recycling at mobile carriers in the United States. 2021 APWG Symposium on Electronic Crime Research (eCrime). recyclednumbers.cs.princeton.edu
  • Sweeney, L. (2000). Simple demographics often identify people uniquely (Data Privacy Working Paper 3). Carnegie Mellon University.
  • Collins, N. L., & Miller, L. C. (1994). Self-disclosure and liking: A meta-analytic review. Psychological Bulletin, 116(3), 457–475.
  • Toma, C. L., Hancock, J. T., & Ellison, N. B. (2008). Separating fact from fiction: An examination of deceptive self-presentation in online dating profiles. Personality and Social Psychology Bulletin, 34(8), 1023–1036. pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18593866
  • Federal Trade Commission. (2023). Romance scammers' favorite lies exposed (Consumer Protection Data Spotlight). ftc.gov
  • Nacionalinė kibernetinio saugumo būklės ataskaita (2026 m.). Krašto apsaugos ministerija ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. nksc.lt

Straipsnis yra bendro pobūdžio informacija, paremta viešai skelbiamais tyrimais, ir nėra teisinė konsultacija. Dėl konkrečios situacijos kreipkitės į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją arba policiją.