Lietuvos finansų įstaigų duomenyse yra du skaičiai, kurie, padėti vienas šalia kito, apie pažinčių saugumą pasako daugiau nei bet kuris patarimų sąrašas. 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje užfiksuota 138 romantinio sukčiavimo atvejai, ir vidutinė iš vieno žmogaus išviliota suma buvo 792 eurai. Telefoninio sukčiavimo atvejų tą patį ketvirtį buvo mažiau — 115 — bet vidutinis nuostolis juose pasiekė 6 312 eurų.

Skirtumas beveik aštuonkartinis, ir jis nėra atsitiktinis. Romantinis sukčiavimas dažniausiai yra ilga, lėta operacija, kurioje pinigai iš žmogaus išeina mažomis porcijomis — po šimtą, po du šimtus, „iki atlyginimo“. Telefoninis sukčiavimas yra trumpas, techniškas ir labai tikslus: vienas pokalbis, vienas patvirtinimas, visa sąskaita. Daugelyje realių istorijų tai net ne dvi skirtingos nusikaltimo rūšys, o du to paties nusikaltimo etapai. Ir tarp jų yra vienas labai konkretus žingsnis — momentas, kai bendravimas iš pažinčių platformos pereina į telefoną.

Šis tekstas yra apie tą žingsnį. Apie tai, kodėl jo prašoma anksti ir beveik visada, kodėl jis veikia net su atsargiais žmonėmis, ką iš tikrųjų įmanoma pasakyti iš devynių skaitmenų ekrane ir ko iš jų nesužinosite niekada. Toliau — akademiniai tyrimai, Lietuvos finansų įstaigų ir Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys ir konkreti patikrinimo eiga, kurią galima atlikti per kelias minutes. Tai bendro pobūdžio informacija, o ne teisinė ar finansinė konsultacija.

Prašymas išeiti iš platformos nėra smulkmena — tai etapas

Tyrimuose apie pažinčių sukčiavimą dažniausiai cituojamas darbas yra Monicos T. Whitty 2013 metų straipsnis British Journal of Criminology žurnale. Jame, remdamasi dvidešimties nukentėjusiųjų interviu, autorė aprašė tai, ką pavadino sukčių įtikinėjimo technikų modeliu (Scammers Persuasive Techniques Model) — nuoseklią stadijų seką, per kurią auka pervedama prieš tai, kai jos pirmą kartą paprašoma pinigų.

Modelio esmė praktikui yra ne stadijų pavadinimai, o jų tvarka. Pinigų prašoma vėlai. O du dalykai įvyksta labai anksti: sukčius neįtikėtinai greitai prisipažįsta apie jausmus ir — beveik tuo pačiu metu — paprašo perkelti bendravimą iš pažinčių platformos kitur. Whitty darbe tai nėra atsitiktinis pokalbio vingis, o struktūrinis žingsnis, be kurio tolesnės stadijos paprasčiausiai neveikia.

Tą patį vaizdą iš kitos pusės rodo naujesnis darbas. 2026 metų rugpjūtį paskelbtame tyrime Sima Amirkhani su kolegomis iš Siegeno ir Oklando universitetų kalbėjosi su 24 pažinčių sukčiavimą patyrusiais žmonėmis ir aprašė, kaip jie bandė tikrinti savo įtarimus. Pagrindinė autorių išvada — kad aukos nėra pasyvios: jos nuolat, nors ir chaotiškai, tikrina kontaktą per kelias platformas, lygindamos vardus, nuotraukas, laiko zonas ir numerius. Tyrimas atliktas Irane, kur oficialios pagalbos nukentėjusiesiems beveik nėra, todėl jo išvadų negalima automatiškai perkelti į Lietuvą. Bet viena detalė universali: žmonės tikrina — tik dažniausiai per vėlai ir ne tose vietose, kurios ką nors pasako.

Iš to plaukia nepatogi išvada. Jeigu prašymas pereiti į telefoną yra sukčiavimo scenarijaus dalis, tai reiškia, kad sprendimo momentas yra ne tada, kai paprašoma pinigų, o tada, kai paprašoma numerio. Pinigų prašymas yra pabaiga, o ne pradžia — iki jo žmogus jau būna investavęs savaites susirašinėjimo, todėl atsitraukti tampa nebe skaičiavimo, o savigarbos klausimas.

Ką apie dvi sukčiavimo rūšis rodo Lietuvos duomenys

Lietuvoje sukčiavimo statistiką kas ketvirtį skelbia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, remdamasis dvylikos finansų įstaigų — tarp jų Swedbank, SEB, Luminor, Revolut, Artea, Citadele, URBO ir ConnectPay — pateiktais duomenimis. Tai bene tiksliausias viešas šaltinis apie tai, kiek iš tikrųjų prarandama, nes skaičiai imami ne iš apklausų, o iš bankų užfiksuotų mokėjimų.

Bendras 2025 metų vaizdas: iš viso užfiksuota 15 447 sukčiavimo atvejai — 12,8 proc. daugiau nei 2024 metais (13 691). Gyventojai ir įmonės sukčiams pervedė 20,5 mln. eurų, tai yra tik apie 2,3 proc. daugiau nei 2024 metais (20,0 mln.). Tačiau pasikėsinta buvo į kur kas didesnę sumą — 58,8 mln. eurų, kai 2024 metais ji sudarė 35 mln. Kitaip tariant, sukčių apetitas per metus išaugo beveik dviem trečdaliais, o realiai pavyko išvilioti maždaug tiek pat. Priežastis matoma tuose pačiuose duomenyse: 2025 metais finansų įstaigos sustabdė daugiau nei 38 mln. eurų, kai 2024 metais — apie 15 mln.

Ketvirtojo 2025 metų ketvirčio skerspjūvis konkretesnis. Iš 4 542 atvejų daugiausia — 1 586, maždaug trečdalis — sudarė suklastoti SMS ar el. laiškai. Iš gyventojų sąskaitų sukčiams pervesta 4 083 137 eurai, realus patirtas nuostolis — 3 798 263 eurai, o grąžinti pavyko 284 874 eurus, tai yra 1 procentą pervestos sumos. Šis vienas procentas yra bene svarbiausias skaičius visoje statistikoje: po pervedimo pinigai praktiškai nebegrįžta, todėl viskas, kas veikia, veikia tik iki pervedimo.

Kodėl vidutinis nuostolis išauga aštuonis kartus

Dabar grįžkime prie dviejų skaičių iš pradžių. Tame pačiame ketvirtyje romantinio sukčiavimo atvejų buvo 138, bendra išviliota suma — apie 109 tūkst. eurų, vidutiniškai 792 eurai iš žmogaus. Telefoninio sukčiavimo atvejų — 115, bendra suma — apie 726 tūkst. eurų, vidutiniškai 6 312 eurų. Tai reiškia, kad telefoninis sukčiavimas, būdamas retesnis, atnešė beveik septynis kartus daugiau pinigų.

Paaiškinimas yra techninis, ne psichologinis. Susirašinėjant pinigai keliauja tiek, kiek žmogus pats nusprendžia pervesti, ir kiekvienas pervedimas yra atskiras sprendimas, kurį galima atidėti, permąstyti ar aptarti su kuo nors. Telefono pokalbis panaikina abu saugiklius: jis vyksta realiu laiku, be pauzės permąstyti, ir jo metu prašoma ne pervesti, o patvirtinti — Smart-ID, Mobile-ID, kodą iš banko žinutės. O patvirtinimas atveria ne tą sumą, kurią žmogus turėjo galvoje, bet tą, kuri yra sąskaitoje arba kurią galima pasiimti kreditu.

Štai kodėl romantinio ir telefoninio sukčiavimo nereikėtų skaityti kaip dviejų atskirų grafų. Ilgas, kantrus susirašinėjimas yra būdas pasiekti tai, kad skambutis būtų priimtas ir juo būtų patikėta. Būtent dėl to vertinga suprasti, kaip atrodo tipiniai telefoninių sukčių scenarijai — netikras banko darbuotojas, netikras pareigūnas, prašymas patvirtinti tapatybę — net jeigu jūsų istorija prasidėjo nuo visiškai nekaltos pažinčių anketos.

Keturios priežastys, kodėl sukčiui reikia būtent telefono

Prašymas „gal parašykime per WhatsApp“ atrodo kaip patogumo klausimas, ir dažniausiai juo ir yra — milijonai žmonių taip bendrauja be jokių antrų minčių. Bet sukčiavimo scenarijuje tas pats žingsnis atlieka keturis labai konkrečius darbus vienu metu.

Pirma, jis panaikina liudininką. Pažinčių platformoje susirašinėjimas lieka serveryje: jį galima pranešti, jį gali peržiūrėti moderatorius, o pasikartojantį scenarijų sistema gali atpažinti ir uždaryti anketą dar prieš tai, kai nukentės kitas žmogus. Telefone nėra nei moderatoriaus, nei pranešimo mygtuko, nei istorijos, kurią kas nors kada nors peržiūrės. Perkėlus pokalbį, nusikaltimas tampa nematomas visiems, išskyrus auką.

Antra, jis atima laiką. Žinutė leidžia neatsakyti valandą. Skambutis reikalauja atsakymo per sekundes, o būtent spaudimas spręsti greitai yra visų sukčiavimo scenarijų bendras vardiklis. Keturi ženklai, kurie kartojasi praktiškai visuose pokalbiuose, yra paprasti: skuba, paslaptis, prašymas atlikti veiksmą už juos ir nurodymas nepatikėti tuo, kas rodoma ekrane. Nė vienas iš jų nereikalauja išmanyti technologijų — jiems atpažinti pakanka pastebėti, kad jus verčia veikti dabar.

Trečia, balsas sukuria pasitikėjimą, kurio tekstas nesukuria. Išgirdus žmogų, pokalbis nustoja būti abstrakcija. Tai veikia ir į gerą pusę — todėl vaizdo skambutis yra viena geriausių patikros priemonių. Bet tai veikia ir atvirkščiai: po pirmo įprasto, malonaus skambučio antrasis, kuriame jau prašoma ko nors konkretaus, nebeatrodo keistas.

Ketvirta, numeris ekrane atrodo kaip įrodymas. Žmonės intuityviai laiko telefono numerį stabilia tapatybės dalimi — kaip adresą ar automobilio numerį. Praktikoje tai netiesa: tai, kas rodoma skambinant, yra ne patikrintas faktas, o duomenų laukas, kurį galima užpildyti beveik bet kuo. Apie tai — atskirai, nes tai dalis, kurioje klysta net atsargūs žmonės.

Jeigu kalbame apie tai, kada numerį apskritai verta duoti, atskiro straipsnio vertas klausimas yra kiek apie jus atskleidžia pažinčių anketa ir telefono numeris, o praktinė alternatyva — atskiras numeris pažintims, kurį galima paprasčiausiai išmesti, jei kažkas pasisuko ne taip.

Ką iš tikrųjų galima pasakyti iš lietuviško numerio

Pradėkime nuo to, kas yra tikras faktas, o ne nuomonė. Lietuvos telefono numerių struktūrą nustato nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas, kurį tvarko Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tai vieša informacija, ir iš jos galima patikrinti, ar numeris apskritai egzistuoja tokia forma, kokia pateiktas, ir kokiai paskirčiai ta numeracijos serija skirta.

Praktinė dalis atrodo taip. Visi Lietuvos mobiliojo ryšio numeriai pradedami šešetu, ir serija po jo istoriškai rodo, kuriam operatoriui numeris buvo priskirtas: 60x ir 64x bei 67x — Tele2, 61x ir 62x — Telia Lietuva, 63x, 65x ir 69x — Bitė Lietuva, 68x — Tele2 arba Telia, o 66x serija skirta virtualiems operatoriams, IP telefonijai ir įrenginių ryšiui. Fiksuoto ryšio numeriai turi miesto kodus — 5 Vilniui, 37 Kaunui, 46 Klaipėdai, 41 Šiauliams, 45 Panevėžiui. Atskirai verta žinoti 800 seriją — tai nemokami informaciniai numeriai — ir 900 seriją, kurioje skambutis yra apmokestinamas padidintu tarifu.

Jeigu reikia pasitikrinti konkrečią seriją, patogiausia naudotis sudėliota lietuviškų prefiksų ir operatorių lentele, kuri sugretina numeracijos planą su realiai naudojamomis serijomis.

Kodėl prefiksas nebėra operatoriaus įrodymas

Čia yra vieta, kur daug kas suklysta. Prefiksas rodo, kam numeris buvo priskirtas, o ne kas jį aptarnauja šiandien, nes Lietuvoje jau antrą dešimtmetį veikia numerio perkeliamumas. RRT duomenimis, nuo paslaugos pradžios 2004 metais iki 2020 metų pabaigos numerio perkėlimo paslauga pasinaudota 2 071 776 kartus — perkelta 1 964 888 mobiliojo ir 106 888 fiksuotojo ryšio numeriai; vien 2020 metais — 166 494 kartus. Maždaug 41 procentas visų aktyvių abonentų šia paslauga jau yra pasinaudoję.

Išvada paprasta: iš prefikso galima pasakyti, kad numeris yra lietuviškas mobilusis ir kad serija egzistuoja. Teiginys „šis numeris yra Telia, taigi tai tikrai Lietuvos gyventojas“ nėra pagrįstas — nei dėl perkeliamumo, nei, kaip paaiškės toliau, dėl to, kad rodomas numeris gali būti tiesiog išgalvotas.

Numerio klastojimas: kodėl ekranas meluoja ir kas pasikeitė

Technika, kuria rodomas ne tikrasis skambinančiojo numeris, vadinama numerio klastojimu (angl. CLI spoofing). Ji nėra nauja ir nėra sudėtinga: skambučio signalizacijoje numeris yra tiesiog laukas, o ne patikrinta tapatybė. Todėl ekrane gali atsirasti ir banko informacinis numeris, ir policijos numeris, ir numeris, labai panašus į jūsų pažįstamo.

Kiek tai buvo paplitę, geriausiai matyti iš pirmųjų filtrų rezultatų. Telia automatinį suklastotų numerių atpažinimo sprendimą savo tinkle įjungė 2023 metų gruodį ir, kaip tuomet sakė bendrovės rizikų valdymo ir tvarumo direktorius Vytautas Bučinskas, pirmą dieną jis užblokavo apie 10 tūkst. užsienio sukčių skambučių. 2024 metų pirmąjį ketvirtį vertinta, kad Lietuvoje maždaug kas dešimtas skambutis buvo iš suklastoto numerio.

Po to RRT operatoriams nustatė konkrečias pareigas: blokuoti skambučius iš lietuviškų fiksuotojo ryšio numerių, jei skambutis inicijuotas iš užsienio; blokuoti skambučius iš lietuviškų mobiliojo ryšio numerių, inicijuotus iš užsienio, kai abonentas realiai nėra išvykęs iš Lietuvos; ir neperduoti skambučių iš numerių, kuriems RRT nėra išdavusi leidimų. Rezultatas pasimatė greitai. 2026 metų antrąjį ketvirtį Lietuvos operatoriai užblokavo 2,78 mln. apgaulingų skambučių ir 1,22 mln. apgaulingų SMS; apgaulingų skambučių skaičius sumažėjo maždaug 80 proc., o žinučių — 42,1 proc. RRT vadovė Jūratė Šovienė tai apibendrino paprastai: dėl veikiančių filtrų sukčiams tiesiog nebeapsimoka generuoti skambučių su suklastotais lietuviškais numeriais.

Kur sukčiai pasislėpė po filtrų

Ta pati žinia turi antrą pusę, ir ji svarbesnė kasdieniam vartotojui. Sukčiai nepasitraukė — jie persikėlė. Kai klastoti lietuviškus numerius tapo nebeįmanoma, skambučių srautas pasislinko į realius užsienio numerius: Latvijos, Estijos ir kitų šalių, dažnai atsitiktinius ir nepasikartojančius, kurių operatorius nebegali atpažinti kaip suklastotų, nes jie nėra suklastoti.

Tai pakeičia gynybos logiką. Anksčiau pagrindinis pavojaus signalas buvo lietuviškas numeris, kuris apsimeta institucija. Dabar dažniausias atvejis yra nepažįstamas užsienio numeris, apie kurį jūsų operatorius nieko negali pasakyti, nes formaliai viskas tvarkinga. Būtent tokiame scenarijuje pats vartotojas tampa paskutiniu filtru — ir būtent todėl pravertė žinoti, kaip atpažinti skambutį iš nežinomo užsienio numerio ir kodėl neatsakytas skambutis iš egzotiško kodo gali būti ne praleista galimybė, o wangiri tipo bandymas priversti perskambinti į apmokestinamą liniją.

Penkių minučių patikrinimas prieš atsakant

Toliau — eiga, kurią realu atlikti per kelias minutes ir kuri nereikalauja jokių specialių įrankių. Ji tinka ir tada, kai nežinomas numeris paskambino pirmą kartą, ir tada, kai žmogus iš pažinčių portalo ką tik atsiuntė savo numerį.

  1. Neatsakykite iš karto, jei nesitikėjote skambučio. Tikras žmogus, kuriam tikrai reikia, paskambins dar kartą arba parašys. Praleistas skambutis nieko nekainuoja, o laikas, kurį jis jums nupirks, yra visa šios eigos esmė.
  2. Patikrinkite numerį atvirkštine paieška. Paprasčiausias žingsnis — pasitikrinti, kas skambino iš nežinomo numerio: ar numeracijos serija atitinka planą, ar numerį jau yra tikrinę kiti ir ar jis turi pasikartojančių pranešimų. Jeigu tą patį numerį per kelis mėnesius tikrino dešimtys žmonių ir dauguma priskyrė jį tai pačiai kategorijai, tai jau yra informacija.
  3. Patikrinkite, ar serija apskritai įmanoma. Numeris, kuris nepatenka į jokią leistiną seriją, arba turi ne tą skaitmenų skaičių, yra techninė klaida arba klastojimo liekana. Lietuviškas mobilusis yra aštuoni skaitmenys po 8 arba +370 ir pradedamas šešetu — be išimčių.
  4. Atskirai patikrinkite pačią pažintį, ne tik numerį. Nuotrauką paleiskite per atvirkštinę nuotraukų paiešką, vardą — per paprastą paiešką kabutėse. Jeigu tas pats veidas priklauso trims skirtingiems vardams, klausimas baigtas. Platesnį sąrašą to, kas turėtų kelti įtarimą dar susirašinėjimo etape, rasite apžvalgoje apie raudonas vėliavėles bendraujant internetu.
  5. Pasiūlykite vaizdo skambutį, o ne balso. Tai vienintelis greitas patikrinimas, kurio scenarijus beveik niekada neišlaiko. Atsisakymas kalbėti vaizdu po kelių savaičių intensyvaus susirašinėjimo — su bet kokiu paaiškinimu — praktiškai yra atsakymas.

Jeigu po šių žingsnių kažkas nesutampa, nereikia nei konfrontacijos, nei paaiškinimų. Nutraukti kontaktą galima be jokio pagrindimo, ir tai nėra nei grubu, nei neteisinga.

Septyni ženklai, kad numeris nėra tas, kuo apsimeta

Šie ženklai neįrodo sukčiavimo po vieną. Bet du ar trys kartu reiškia, kad toliau eiti nebeverta.

  • Numerio paprašoma anksčiau nei pirmo susitikimo. Visai įprasta apsikeisti numeriais prieš pasimatymą. Neįprasta, kai numerio prašoma per pirmas kelias dienas, o susitikti vis neišeina.
  • Numeris nesutampa su biografija. Žmogus pasakė, kad gyvena Kaune, bet numeris užsienio; arba teigia esąs lietuvis, bet pokalbiui naudoja tik tarptautinę programėlę ir niekada neskambina įprastai.
  • Bendravimas iš karto perkeliamas tik į šifruotą programėlę. Ypač jei tai pateikiama kaip saugumo argumentas — paradoksas čia tas, kad saugumo netenkate jūs, nes nebeturite kam pranešti.
  • Numeris pasikeičia be paaiškinimo. „Pametiau telefoną“, „keičiau operatorių“ — galimi dalykai, bet kelių numerių seka per kelias savaites yra scenarijaus, o ne gyvenimo ženklas.
  • Skambutis atrodo kaip institucija, bet kalba apie jūsų pažintį. Bankas niekada neskambins dėl to, su kuo susirašinėjate, ir niekada neprašys kodo ar Smart-ID patvirtinimo telefonu.
  • Pirmas skambutis trumpas ir be reikalo. Pokalbis „tiesiog pasiklausyti balso“ be jokio turinio dažnai yra patikrinimas, ar numeris aktyvus ir ar jūs atsiliepiate.
  • Jūsų prašoma ką nors padaryti su savo telefonu. Įdiegti programėlę, patvirtinti prisijungimą, perskaityti kodą balsu. Tai nebe pažintis — tai jau operacija.

Pirmo realaus susitikimo saugumas yra atskira tema, apie kurią verta perskaityti dar prieš planuojant vietą ir laiką: kaip saugiai susitikti pirmą kartą.

Ką daryti, kai skambutis jau įvyko

Jeigu pokalbis jau buvo ir jo metu buvo prašoma kodo, patvirtinimo ar pervedimo, svarbiausia yra eiliškumas. Dėl to vieno procento grąžintų pinigų, apie kurį buvo kalbama pradžioje, viskas sprendžiasi per pirmas minutes, o ne per pirmas dienas.

  1. Padėkite ragelį nedvejodami. Pokalbio nutraukimas nėra nepagarbus veiksmas ir nereikalauja jokio paaiškinimo. Tikra institucija dėl to nenukentės.
  2. Skambinkite į banką pačių surinktu numeriu. Ne tuo, kurį jums padiktavo, ir ne atgal į skambinusį numerį — numerį susiraskite banko kortelėje arba oficialioje svetainėje. Jei pinigai jau pervesti, pasakykite tai pirmu sakiniu: mokėjimo sustabdymas yra vienintelė realiai veiksminga priemonė.
  3. Pakeiskite prisijungimo duomenis. Elektroninės bankininkystės slaptažodį ir el. pašto slaptažodį — iš kito įrenginio, jei įmanoma.
  4. Praneškite policijai. Skubiais atvejais — telefonu 112, kitais — per epolicija.lt. Net jeigu suma nedidelė ir net jeigu atrodo nepatogu: dauguma šių atvejų yra serijiniai, ir jūsų pranešimas dažnai yra tai, kas sujungia kelis epizodus. Kur dar kreiptis dėl konkretaus skambučio — banką, operatorių, duomenų apsaugos ar ryšių reguliavimo institucijas — glaustai surašyta atmintinėje, kur pranešti apie įtartiną skambutį.
  5. Užblokuokite numerį ir pažymėkite jį. Blokavimas telefone yra elementarus, bet jo nustatymai skiriasi pagal įrenginį — žingsniai Android, Samsung ir iPhone telefonams surašyti instrukcijoje, kaip užblokuoti nepageidaujamą numerį. Papildomai verta palikti pranešimą apie numerį viešai — tai nieko nekainuoja, bet kitam žmogui tas numeris jau bus su istorija.

Ir atskirai apie tai, apie ką kalbėti nepatogu. Monica Whitty ir Tomo Buchanano 2016 metų tyrime, paskelbtame Criminology and Criminal Justice, nukentėjusiųjų patirtis aprašyta kaip „dvigubas smūgis“: prarandami ir pinigai, ir santykis. Daugumai tirtų žmonių būtent santykio praradimas buvo sunkesnis už finansinį nuostolį, o dalis jį apibūdino kaip netektį, prilygstančią mirčiai. Tame pačiame darbe pažymėta, kad daugelis nerado būdų su tuo susitvarkyti, nes artimieji jų nesuprato. Tai reiškia, kad tylėjimas yra brangiausia reakcija: jis apsaugo nusikaltėlį, o ne jūsų savigarbą.

Ko duomenys apie numerį jums nepasakys

Atvirkštinė numerių paieška yra naudinga būtent todėl, kad yra ribota, ir sąžiningi tokios paskirties šaltiniai savo ribas nurodo patys. Verta jas žinoti, kad nebūtų laukiama to, ko nėra.

Pirma, numerio savininko tokie duomenys neatskleidžia ir negali atskleisti. Abonentų duomenys nėra vieši, todėl joks viešas įrankis nepasakys vardo, adreso ar įmonės. Tai, ką jis gali pasakyti, yra dviejų skirtingų tipų informacija: patikrinami numeracijos plano faktai ir kitų žmonių patirtys.

Antra, atsiliepimai yra nuomonės, o ne nuosprendžiai. Juos rašo žmonės, kurie dažnai nežino, kas jiems skambino; vienas žmogus tą patį skambutį pavadins sukčiavimu, kitas — įkyria reklama. Būtent todėl svarbu, kaip tokie duomenys sudedami: pavyzdžiui, atsiliepimų vidurkis gali būti skaičiuojamas svertinis, kad vienas vienintelis vertinimas neduotų numeriui kraštinio įvertinimo, o vietoje bendro „pavojingas / nepavojingas“ etiketės gali būti rodomi atskiri požymiai — kiek laiko apimti pranešimai arba kokia jų dalis priklauso tai pačiai kategorijai. Jeigu įdomu, kaip tokia metodika aprašoma praktikoje, ji išdėstyta skyriuje apie tai, kaip surenkami ir vertinami duomenys apie numerius.

Trečia, laikas beveik visada netikras. Tokios sistemos žino, kada numerį kas nors tikrino, bet ne kada skambutis realiai įvyko. Todėl „paskutinis pranešimas prieš dvi dienas“ reiškia, kad prieš dvi dienas kažkas ieškojo informacijos, o ne kad numeris aktyvus šiandien.

Ketvirta, tylus numeris nieko neįrodo. Naujai suklastoti ar vienkartiniai numeriai pranešimų neturi iš principo — jie naudojami kartą. Tuščias rezultatas yra ne žalia šviesa, o paprasčiausiai informacijos nebuvimas. Sprendimą tokiu atveju lemia ne numeris, o pokalbio turinys: ar jūsų skubina, ar prašo paslapties, ar prašo ką nors patvirtinti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Trumpi atsakymai į klausimus, kurie kyla dažniausiai, kai ekrane atsiranda nežinomas numeris arba kai jo paprašo žmogus iš pažinčių portalo.

Ar iš telefono numerio galima sužinoti, kas man paskambino?

Konkretaus žmogaus vardo — ne. Abonentų duomenys nėra vieši, todėl joks viešas įrankis savininko neatskleis. Realiai sužinoti galima du dalykus: patikrinamus numeracijos plano faktus (ar numeris egzistuoja tokia forma, kokiai serijai priklauso, kokia tos serijos paskirtis) ir tai, ar numerį jau tikrino kiti žmonės bei ką jie apie skambutį parašė. Antrasis sluoksnis yra patirtys, o ne įrodymai, bet pasikartojantys tos pačios kategorijos pranešimai per kelis mėnesius dažniausiai būna informatyvūs.

Ar lietuviškas numeris reiškia, kad skambina iš Lietuvos?

Nebūtinai, nors 2026 metais tai jau kur kas labiau tikėtina nei anksčiau. Numerio klastojimas leidžia ekrane parodyti beveik bet kokį numerį, ir 2024 metų pradžioje vertinta, kad kas dešimtas skambutis Lietuvoje buvo iš suklastoto numerio. Po RRT nustatytų blokavimo pareigų ir operatorių filtrų suklastotų lietuviškų numerių srautas sumažėjo maždaug 80 procentų, tačiau sukčiai persikėlė į realius užsienio numerius — dažnai Latvijos ar Estijos, atsitiktinius ir nepasikartojančius. Todėl šiandien įtarimą turėtų kelti nebe tiek numerio šalis, kiek paties pokalbio turinys.

Ar saugu duoti telefono numerį žmogui iš pažinčių portalo?

Pats numerio apsikeitimas prieš susitikimą yra normali pažinčių dalis, ir iš jo problema nekyla. Problema kyla iš eiliškumo: numeris, atiduotas per pirmas kelias dienas, kol apie žmogų nežinote praktiškai nieko, yra vienintelis kontaktas, kurio nebeatšauksite ir pagal kurį jus galima rasti kitose platformose. Praktiškiausias sprendimas yra sluoksninis atskleidimas — pirmiausia susirašinėjimas platformoje, tada vaizdo skambutis, ir tik tada numeris; o jei norisi papildomo atsargumo, pažintims galima naudoti atskirą numerį, kurio atsisakymas nieko nekainuoja.

Ką daryti, jei jau perskambinau į nežinomą užsienio numerį?

Dažniausiai nieko blogo neatsitinka, bet yra viena išimtis — vadinamasis wangiri scenarijus, kai praleistas skambutis iš egzotiško krypties kodo siekia priversti perskambinti į padidinto tarifo liniją, ir apmokestinamas būna būtent jūsų skambutis. Todėl verta pasitikrinti pokalbių išklotinę ar sąskaitą už artimiausią periodą ir, pastebėjus neįprastą mokestį, kreiptis į savo operatorių. Į nepažįstamus užsienio numerius apskritai geriau neskambinti atgal: jei skambinta dėl tikro reikalo, jums parašys arba paskambins dar kartą.

Ar atsiliepimai apie numerį internete yra įrodymas?

Ne, ir rimti šaltiniai tai pasako patys. Atsiliepimus rašo žmonės, kurie dažnai nežino, kas jiems skambino, todėl tas pats skambutis gali būti pavadintas ir sukčiavimu, ir įkyria reklama. Juos verta skaityti kaip kryptį, o ne kaip nuosprendį: svarbu ne vienas emocingas komentaras, o tai, ar pranešimai kartojasi, ar jie išsidėstę laike ir ar didelė jų dalis priklauso tai pačiai kategorijai. Lygiai taip pat svarbu žinoti ir atvirkštinį dalyką — numeris be jokių atsiliepimų nėra patikrintas numeris, nes vienkartiniai numeriai pranešimų neturi iš principo.

Kada dėl skambučio reikia kreiptis į banką ir policiją?

Į banką — nedelsiant, jeigu pokalbio metu buvo paprašyta kodo, Smart-ID ar Mobile-ID patvirtinimo, prisijungimo duomenų arba jeigu pervedimas jau atliktas; skambinti reikia pačių surinktu oficialiu numeriu, ne tuo, kurį padiktavo. Į policiją — telefonu 112 skubiais atvejais arba per epolicija.lt kitais. Eiliškumas čia turi tiesioginę finansinę vertę: 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį iš sukčiams pervestų sumų gyventojams buvo grąžintas tik vienas procentas, o finansų įstaigos sustabdė 74 procentus to, į ką buvo pasikėsinta — tai yra, veikia beveik tik tai, kas padaroma iki pervedimo.

Šaltiniai

  • Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (2026). 2025 metų sukčiavimo atvejų statistikos analizė. amlcenter.lt
  • Whitty, M. T. (2013). The scammers persuasive techniques model: Development of a stage model to explain the online dating romance scam. British Journal of Criminology, 53(4), 665–684. doi.org/10.1093/bjc/azt009
  • Whitty, M. T., & Buchanan, T. (2016). The online dating romance scam: The psychological impact on victims — both financial and non-financial. Criminology and Criminal Justice, 16(2), 176–194. doi.org/10.1177/1748895815603773
  • Amirkhani, S., Krüger, J., Randall, D., Stevens, G., & Zytko, D. (2026). When suspicion becomes detection: Folk deception cues and detection strategies in online dating romance scams. arXiv preprint arXiv:2606.23241. arxiv.org
  • Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas ir ryšio numeriai. rrt.lt
  • LRT (2026 m. rugpjūčio 10 d.). Lietuvos ryšio operatoriai per ketvirtį užblokavo 2,78 mln. apgaulingų skambučių. lrt.lt
  • 15min (2024 m. balandžio 19 d.). Sužlugdyta milijonai sukčiavimo atakų: kas dešimtas skambutis Lietuvoje — iš padirbto numerio. 15min.lt
Jei nukentėjote nuo sukčiavimo, pirmiausia skambinkite savo bankui oficialiu numeriu ir praneškite apie mokėjimą — tik jo sustabdymas realiai padeda. Skubiais atvejais skambinkite 112, kitais — praneškite per epolicija.lt. Emocinę paramą nemokamai teikia „Jaunimo linija“ (8 800 28888) ir „Sidabrinė linija“ (8 800 80020).